GeraNoriai - Gera Daryti Gerą!

Po užvakar p. I. Smetonienės pranešimo rimtai susimąsčiau. Gyvenu Lietuvoje nuo 7 metų ir labai gėda būna, kai rašant ar kalbant išlenda kokia nors gramatinė, stilistinė klaidelė. Tikrai. Labai liūdna ir gėda. Tikrai. Stengiuos, žiūriu, bet vistiek padarau. Manau pasitaiko ir kitiems taip, ir nesu vienas toks J

Manau mano gretas papildytų tokie segmentai:

• Tie, kurie priprato internete rašyti be LT raidžių


• Tie, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių


• Tie, kurie nesvarbu dėl kokių priežasčių gaudavo blogus pažymius iš lietuvių kalbos mokykloje


• Tie, kurie turi EeePC (aš turiu, supermergaitė ta mano EeePC) o ji eina su LINUX be lituanizacijos – taigi jei rašau su EeePC, tai be LT raidžių


• Tie, kurie viską žino, bet rašo skubėdami – o va čia, tai beveik visi mes J


• Tie, kuriems PX kaip jie rašo


• Tie, kuriems viskas PX J

Taigi žinodamas, kad rašydamas, net ir stengiantis, dar ne vieną klaidą padarysiu, noriu užbėgti įvykiams už akių ir pusiau juoko forma pusiau rimtai, atsiprašyti tų žmonių, kurių darbas negerbiamas per tokius beraščius kaip aš:

Neraštingojo BloggGėrio Išpažintis

Teatleidžia man mano tėvai, draugai, visi kas manę pažįsta, mano Lietuvių kalbos mokytoja, visi kiti Lietuvių kalbos mokytojai, dėstytojai, Lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos Inspekcija ir pati I.Smetonienė už visas mano padarytas iki šiol ir ateities gramatines, stilistines, rašybos ir kitas kalbos klaidas mano tekstuose.

Nežinau ar šį kartą rašydamas klaidų padariau, o jei padariau, padariau to visai nenorėdamas, ir nuodėmes savo gerais darbais išpirksiu. 

Amen.

J

Kartais būna, kad nežinai kaip parašyti tam tikrą žodi, tai gali iš anksto išpirkti savo nuodėmes nukopindamas šį į savo blogą / atsiprašau tinklaraštį J

Aha, pagaliau esu ilgai lauktoj BLOGin 2008. Salė jau beveik pilna. Atsisėdau eilėje kur buvo dvi laisvos vietos netoli krašto.

Arnoldas ir Artūras organizavo su partneriu 321.lt tokią tai akciją-atrakciją J Kiekvienas, turėjo pažiūrėti po kėde. Laimingieji 40 (atrodo) žmonių turėjo rasti po savo kėde pritvirtintą voką su dovana… Idėja super. Taigi kruopščiai mano ranka čiupijo kėdės dugną iš apačios, bet nieko dėja dėja neužčiupijo J  

Kažkam pasisekė ir puiku. Salėje euforija… J

Po to bandau įsijausti, kas čia toliau bus ir ateina dvi merginos ieškodamos sau viečikės. Šalia manęs tik viena vieta laisva deja J . Apsidairiau – už manęs irgi. Persėdau perdaug negalvojes viena eile atgal, o gražuolėms pasiūliau sėstis į mano ir į tą laisvą vietą, kuri buvo šalia manes. Lyg ir tiko J Atsisėdo, taigi visi laimingi, nieks nenukentėjo J super duper. J klausomės pranešėjų.

Prieš pertrauką pasilenkiau susidėti savo popierius, tušinukus, nemokamus žurnalus ir pan.,  tuomet pagalvojau… o gal… J perbraukiau ranka per dugną… OMG J vokelis. O ten laiškelis, o ten HOSTINGas 321, metams 4 3 (suprask for free, suprask nemokamai J)… vataitau…

Ta proga, vaikai mano: J

Gėrio veiksmas nr. 3

• Gėrio tipas: pasyvus (pasyvikus, nedidvyrikus, neheroikus)


• Gėrio vertė: menkavertė (mažai sveriančios menkės dydžio)


• Gėrio aplinkybės: galbūt kada nors (On-demand) (Laukiam nesulaukiam)


• Gėrio suteikimo sudėtingumas: paprasta (kaip tris pirštus… J) 


• Pasiaukojimo vardan gėrio lygis: visai ne lygis


• Finansinė gėrio išraiška: 0,00 Lt

Taigi pats veiksmas tik toks:

is http://www.quotationspage.com

Tikslinė grupė: Benamiai ir namiai gyvūnai

Jų būsena: Alkani kaip benamiai gyvūnai

Pasiruošimas:

- Gaunam maistuko katinui ar šuniui (priklauso, ką labiau mėgstate), arba ir tiems, ir kitiems iš karto.

- Pagalvokite ir apie tai, kad greičiausiai teks jį panaudoti kažkur lauke, kur neturėsite jokios lėkštutės. Todėl prie maisto atidėkite perskaitytą laikraštį.

- Jei turite fotiką arba fotiką mobiliake, nešiokitės ir jį, nes kitiems bus įdomu pamatyti, kaip viskas įvyks ir kuris gyvis laimingesnis taps.

- Sudedam viską į vieną maišiuką ir padedam į auto arba kuprinę

- Nešiojames ir laukiam, kol pamatom kokį nupypusį gyvūnėlį…

- Pamatę griebiam ir primaitinam, kaip močiutė anūkus :)

Toliau:

Po gėrio veiksmo komentaruose aprašom savo atvejį, o jei pageidaujate, siųskite man tiesiogiai :) įdėsiu viską, ką gausiu.

I will prepare and some day my chance will come. ( Abraham Lincoln (1809 - 1865) )

Citata is http://www.quotationspage.com/

:)

Ne veltui praeitą kartą sugalvojau turėti šuns ir katukų maisto mašinoj - just in case… Vežiojau beveik savaitę, kol pagaliau…

Išeidamas iš Pilaitės “Mama Picos” pamačiau katę prie durų. Katė - storulka, kaip reikia :) Matyt, laukiasi. O gal ją ten dažnai pamaitina :) Nesvarbu. Lauke taip šlykščiai šąla ar tai lyja, nesuprasi, kad brrrrr…

Ainu į auto: išrinkau, manau, neblogą katukų maistą (Sheba - violetinį). Ot, gerai, kad iš anksto pagalvojau… pradariau maistuką (beje, labai patogi pakuotė - kaip folinis indelis) … padėjau prie pat katės, tai vos ne su pirštu nunešė :)

Ham Ham Ham… kaip puolė ryti… suprask, norėjo jau :)

Man gera :)

Kol katė valgė, iš mašinos pafotkinau, tik nuotraukos nekokios, nes jau tamsu buvo.

Paskui tik labai rankos smirdėjo maistuku, fee… kol nuploviau :) 

Taigi konkretus Gėrio Veiksmo planas kitam įraše…

• “Jamam”
  du litus
• “Varom”
  į Maximą ar kokią nors vaikų žaislų
  parduotuvę
• (Ne,
  Maxima tikrai nerėmė, nesumokėjo ar kitaip
  neinicijavo šio straipsnio :P, nors man, kaip reklamščikui,
  tokia reklamos forma įdomi: kiek padidės burbuliukų
  pardavimai po šio blogo įraso - tai yra, gėrio
  įrašo? :) Gal paprašysiu “Maximuskos”,
  kad padovanotų mums burbuliukų dėžutę. Jei
  pavyks, dalinsime visiems norintiesiems dovanoti gėrį
  kitiems)
• “Papigiai”
  nuperkam žalią burbulų pakuotę (ieškom
  prie vaikų žaislų lentynos, jei tokia dar yra)
• Nešiojamės
  savo krepšį, rankinėj, “kupriakėj”,
  striukės kišenėj, kol sulaukiam tinkamos progos.
• Sėkmės
  gėrio belaukiant :)
• Beje,
  manau, burbuliukai patrauklūs bus ne tik vaikams, bet ir
  patikusiai merginai, seniorui (dabar taip priimta vadinti
  pagyvenusius žmones), arba šiaip liūdinčiam
  ant suoliuko, benamiui ar kolegai … išlaisvinkime
  fantaziją… :)

Bonus Gėris

• Grąžą,
  likusią iš dviejų litų, palikime kasininkei
  :) Smulkmena, “ale” vis tiek maloni :) (tikiuos, ne 1,99
  Lt kainavo burbuliukai, nes tiksliai nepamenu)

Prašymas:

• Kadangi
  visas šis blogas ar geras projektas :) yra tik
  užkuriamas, palaikykite mane šioje starto linijoje
  persiųsdami “linką” į šį
  bloga www.blogas.lt/geranoriai/ savo draugam… (ypač
  tiems, kurie “kaifuoja” nuo gyvenimo arba kaip tik
  duobėj liūdi) …”please”, persiųskite,
  nes bijau, kad neužgęstų ši iniciatyva,
  neprisijungus bendraminčiams :(
• Jei
  nors vienas iš Jūsų igyvendintų “burbuliukų”
  staigmeną … ir atsiųstų savo komentarus, kaip viskas įvyko… jaučiu,
  “nerealų” džiaugsmą apturėčiau
  … todėl budėsiu prie pašto dežutės :)
  ;)
• Jei
  turite kitų gėrio pavyzdžių ar idėjų,
  kaip sukurti gėrio akciją – siųskite, įdėsime,
  aptarsime,
• Jei
  susidomėjote šia idėja ir norėtumėte
  matyti, kaip viskas įsisuks, paprasčiausias būdas tai
  padaryti – tiesiog įrašykite savo elektroninį
  paštą į komentarus

Idėja ateičiai:

• Ką
  tik sumąsčiau, kad ir šuns maisto mažą
  pakuotę prigriebsiu, lai mėtos mašinoj :)

Situacija daug kam įprasta: sėdime su draugu Tomu “Gusto” blyninėj, kalbamės. Akies krašteliu pastebiu, kad šalia laksto mažas žavus vaikis (visi jie “faini”, kai maži :). Nenustygstantis “stebuklas” tyrinėja viską, kas jam nauja ir įdomu. Gretimais prie artimiausio stalo sėdi, kaip supratau, vaiko mama, tėtis ir jų draugai. Tėvas (tikiuosi, teisingai supratau) kaip angelas sargas nepaleidžia vaiko savo žvilgsniu :)

Vaikas akimis mane pakalbina ir “paukščių kalba” kažką bando paaiškinti, susikaupęs rodo pirštu į keistas ventiliacines groteles, įrengtas kolonoje? Kodėl? Nesuprantu, ką man vaikis guguoja, (nes jis hehe…kol kas “švilpauja paukštiškai” :), bet suvokiu, kad jam įdomu. Tariamai suintriguotas pradedu ir aš kartu tyrinėti ventiliacijos mechanizmą. Bendrauju, hehe, suaugusiųjų šneka, bet, keisčiausia, kad mes susikalbame. Smagumėlis.

Po kurio laiko beldžiasi mintis, kad būtų labai smagu padaryti tam vaikui kažką gero… Nežinau, kodėl, gal šiaip… Ir, kaip paprastai būna, labai tinkamu momentu prisimenu, kad “padrūžkės” vaikui (linkėjimai lepūnėliams :* :*) kažkada buvau nupirkęs muilo burbuliukų, kuriuos vežiojuos iki šiol savo “auto bardačioke” ir kurie tik ir laukia progos būti įteikti.

Taigi “solution fantastisch”: bėgu į automobilį ir paimu iš salono lentynėlės žalią burbulų buteliuką. (Maximoj pirkau, beje, “papigiai” – dviejų litų nekainuoja) ir “ant smūgio” įlekiu vėl į kavinę. “Suuuuuper…”

Pradedu pūsti burbuliukus vaikui matant. Jis išplėtęs anima akis stebi. Po neilgos pauzės - vaikis pradeda garsiai per visą pilvą juoktis, džiaugtis ir kitokiomis mimikomis reikšti susižavėjimą (tik keista, kodėl ne iš karto atsirado ši būsena, bet tai jau nesvarbu). Jausmas neapsakomas… kavinėj burbuliukai, vaikas bando gaudyti, juokiasi… Tėvai stebi, džiaugiasi. Kiti blyninės lankytojai, pamatę besijuokiantį vaiką, taip pat subruzda ir pradeda šypsotis. Tikiuos, ir jiems buvo smagu visa tai matyti :)

Kas toliau? “Jamu vaiko mamos telefa ir maila”. Nusiųsiu “linką”, galbūt perskaitys, galbūt atsiųs komentarų, galbūt atsiųs ir vaiko su burbuliukais žaidžiančio (burbuliukus palikau) nuotrauką :)

“Padrūžkės” vaikui nupirksiu kitą buteliuką burbulių, ir dar vieną paimsiu “Just in case” … Patiko baisiai man visa tai. Jei pavyks, pakartosiu. Taigi, konkretus veiksmų planas gerumo ištroškusiems kitam įraše…

P.S.  Ačiū Jūratei už ištaisytas klaidas ir stilistiką :)

Su šv. Vėlykom Jus!

Labai simboliška, bet būtent per Šv. Velykas pagaliau pavyko viską paruošti, užregistruoti ir paleisti :)
Taigi:

Problema:

- žmonių pesimizmas ir liūdesys

- žmonių savanaudiškumas ir abejingumas

- gėrio ir laimės trūkumas mumyse

Tikslai:

- sukurti laimingą visuomenę

- skatinti žmones nuolat dovanoti gėrį kitiems nesitikint jokio atlygio

- gerais darbais kompensuoti blogio sukuriamą žalą

Priemonės:

- malonios staigmenos artimiesiems (savo artimui) ir pažįstamiems

- dovanos ir dovanėlės nepažįstamiems žmonėms

- pozityvių emocijų, išgyvenimų perteikimas kitiems

- pagalba žmonėms, kuriems yra sunku ir liūdna

- visuomeninio pobūdžio paramos ir gerumo skatinimo projektai bei akcijos

- patarimai ir praktiniai pavyzdžiai, kaip kurti gėrį ir perteikti jį kitam

- pagalba žmonėms įgyvendinant gerumo projektus

Filosofija:

- Maloni staigmena ar dovanėlė gali suteikti daugybę pozityvių emocijų ne tik jos gavėjui, bet ir davėjui! Ko gero, daugiau teigiamų emocijų patiria būtent dovanotojas. Kitaip tariant, kurti gėrį yra labai gera – patikėkit :)

- Gyvenimas sudarytas iš smulkmenų, jei sugebėsime kurti malonias smulkmenas, jos mūsų gyvenimą nuspalvins gėrio spalvomis.

- Visi mes gyvename tarsi atskirose celėse, nepastebėdami aplinkinių džiaugsmo ar liūdesio. Atverkime langus, įleiskime šviesos ir pripildykime aplinką džiaugsmo spinduliais.

- Kapitalizmas įpratino mus už viską, ką mes turime ir patiriame, gauti mainais. Mes pamiršome apie tai, kad galima ką nors daryti gero nesavanaudiškai, nesitikint jokio atlygio.

Esminės nuostatos:

- Ne esame nei kiek geresni už kitus.

- Kurti gėrį yra norma, o ne iškirtinumas.

- Siekiame, kad gėrį kurtume dažniau.

Kviečiu jungtis ir dalyvauti visus pritariančius šioms idėjoms!
Siųskite savo el. pašto adresą į komentarus